- padargai
- 2 padárgai sm. pl. (1) Žd pakinktai: Atnešk padargus – kinkysiav Skd. Kad nespaustų arkliuo pečių, yr šerinės padargų poduškos Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
padargai
Look at other dictionaries:
padargai — 1 padargai sm. pl. (1) Ln, Paį žr. 1 padarai: Vaikas rėkia rėkia, vemia – padargai, ne kas kitas Pc. Gal čia padargai kokie – audeklas neseĩna Pl. ◊ padargais nueĩti sunykti, išnykti: Miestas padargais nuėjo Rm … Dictionary of the Lithuanian Language
padargas — sm. (1) 1. BB2Moz38,21, R, K, Sg įrankis, prietaisas, įrengimas (ppr. vartojamas žemės ūkio darbams ar namų ūkyje): Medžio meistras dirba padargus: vežimus, važius J. Su kitais padargais apsieit nemoku, ale kirvį papratęs vartoti Jrk9. Neolito… … Dictionary of the Lithuanian Language
artikuliuoti — artikuliúoti vksm. Artikuliúojant bet kurį̇̃ kalbõs gar̃są dalyváuja visi̇̀ kalbõs padárgai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šalinė — šali̇̀nė dkt. Visi̇̀ padárgai tvarki̇̀ngai sustatýti šali̇̀nėje … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsiženkluoti — žr. atženklinti 3 (refl.): Visi angliški padargai atsiženkluoja dideliu praktiškumu rš. ženkluoti; atsiženkluoti; užženkluoti … Dictionary of the Lithuanian Language
ekėčios — sf. pl. (1) K, J, (3) KGr181, Š; R, B žr. akėčios 1: Padarė bais dideles ekėčias Sch242. Medinės ekėčios blogai ekėja Grz. Arklys nepavelka ekėčių Grz. Žagrė ir medinės ekėčios buvo tai vienutini padargai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
griebti — griẽbti, ia, ė tr., intr. 1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą P.Cvir. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų T.Tilv. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti V.Mont. Daug yra valkatų, kurie be darbo… … Dictionary of the Lithuanian Language
instrumentas — instrumeñtas sm. (2) DŽ 1. įrankis, pabūklas: Turėjo sukrauti į dėžę visus tėvui reikalingus instrumentus rš. Kurie yra instrumentai arba padargai tarnui bažnyčios privalingi MT6. Jis nebuvo tiktai ryku ir instrumentù DP23. 2. muzikos priemonė … Dictionary of the Lithuanian Language
išglerti — intr. išklerti, išgverti: Dišelis išglẽręs iš sankalo J. Visi pašaliai magliose išglẽrę, t. y. išdverę J. Ratų stebulės visai išglẽro Trg. Visi padargai nu sausros išglẽro Krkl. Išglẽrusios durys KlvrŽ. To grėblio dantys visai išglẽrę Krp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgverti — intr. 1. iširti, išdverti, išklypti: Kad gerklė išgvẽrusi, tai platus (drūtas) balsas J. Gerklė išgvẽro kad kaip daržinė J. Stebulė išgvẽrusi, t. y. išsiplakusi J. Išgvẽro ratas, visi stipinai klebetuoja Kp. Patepk degutu ašis – neišgver̃s… … Dictionary of the Lithuanian Language
